Pasėti ateitį kviečia gyvų sėklų šventė

Šį savaitgalį, kovo 9–10 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g.
35) vyks Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“. Kviečiami visi geros
valios žmonės, mylintys Žemę, Gamtą ir Gimtinę, atvykti ir dalintis
patirtimi, sėklomis ir augalais. Sambūrio tikslas – atkurti tradicinį
sveiką gyvenimo būdą, auginti savo sodus, sėklas ir puoselėti aplinką.
Apie augalus, jų įvairovę, savybes, naudojimą pranešimus skaitys
Lietuvos mokslininkai, sodininkai mėgėjai, svečiai iš užsienio. Veiks
mugė. Tarp pranešimų – mainai ir žaidimai, vakaronėje – rateliai ir
sutartinės. Dalis pranešimų bus tiesiogiai transliuojami internetu.
Renginys nemokamas ir draugiškas vaikams. Pristatymai užsienio kalba bus
verčiami. Užsiregistravus yra galimybė nakvynei Doviluose.

Lietuvos ekogyvenviečių susitikimas ir šventė

Šių metų Gegužės 14-15 dienomis Lazdijų raj. Sakniavos kaime vyks

Lietuvos Ekogyvenviečių Susitikimas ir Šventė

Kas turit minčių apie aktualias temas – susisiekit su Alanu (861594374, alanas@canbalt.com) – jų pagalba kursim programą.

Kol kas pagrindinė tema – “Sukurkime Amžiną Šventę!“ Visi žinom, kad gyvenam Svajonėmis – Vaizdiniais. Bet ar tie vaizdiniai pakankamai “kokybiški“ – ar kiekvienas žino, kokiu nori tapti ateityje, kokią puselę ir vaikus nori turėti (net jei senai gyvena kartu), ką reiškia žodžiai “Laimingai Gyventi“? Kviečiame visus-visus pasiruošti diskusijai, kaip sukurti kuo stipresnius Tikro Vyro, Tikros Moters, Laimingos Šeimos vaizdinius – tokius gyvus ir patrauklius, kad jie virstų lopšinėmis, pasakomis ir dainomis, vedančiomis mūsų vaikus ir mus
į Amžiną Šventę. Atgaivinkim savo Tautosaką – Protėvių išmintį, jau daug laiko pakeistą primityviais „Palangos Juzės“ tipo vaizdiniais!

Kita tema – kaip ugdyti laimingus žmones, turinčius Tyrą Širdį, Linksmą Būdą, Nepalaužiamą Valią, Aštrų Protą, Lakią Vaizduotę? Naujo tipo mokyklų kūrimas.

Suneštinis stalas, pirtis, pravylo (ištempia už rankų ir kojų), konkursai, žaidimai, karaoke (su atlikėjo balsu ir be), arkliukai, karstyklės, ištisą naktį – šokiai su gyva muzika, svaiginantis alyvų kvapas, lakštingalų čiulbėjimas, varlių koncertas, miegas po žvaigždėm!

Programos detales galima bus aptart “gyvai“ Pavasario sugrįžimo šventėje (kuris vyks Balandžio 8 – 10 dienomis ten pat – Lazdijų raj. Sakniavos kaime)

Penktasis ekogyvenviečių ir giminės sodybų suvažiavimas

Sausio 25 d., nuo 10 val. Kazlų Rūdos raj. vyks penktasis ekogyvenviečių ir giminės sodybų suvažiavimas. Suvažiavimo tema – “Ryšių tarp egzistuojančių sodybų kūrimas”, todėl prašome atvažiuoti tik tuos, kurie jau turi sodybas ar labai greitu metu ketina persikelti į jas gyventi. Bandysime sumegzti ekogyvenviečių ir giminės sodybų bendradarbiavimo tinklą.

Nuo 10 valandos vyks paroda-mugė. Naujakuriai pristatys savo sodybų produkciją ir dirbinius. Atsivežkite visi ką turite parodyti kitiems, kuo verta pasidalinti, kad įkvėpti kitus žmones, kad parodyti, jog vieną ar kitą dalyką padaryti pačiam įmanoma ir kiekvienas gali sukurti ką nors gražaus savo rankomis. Keramika, vilna, muilas, vaistažolės, sėklos, medžio drožiniai, pynimas iš vytelių, užauginti vaisiai ir daržovės, patiekalai, statybų nuotraukos (kas galit atsivežkite nuotraukų, bus galima parodyti jas per projektorių).

Po parodos-mugės numatomi tokie pranešimai:
11.00 Įžanginė kalba (Raimundas), programos pristatymas (Aurika);
11.10 Praeitų metų nuveiktų darbų suvestinė (Nadežda);
11.30 Bendra daina;
11.40 Pranešimai: po 5 min.

1. Ryšiai-Tinklas-Komunikacijos (Raimundas) [apie bendradarbiavimo tinklą tarp bendruomenių ir pavienių sodybų];
2. Bendruomenės plėtros vystymas (Skirmantas) [apie gyvenviečių steigimą ir jų vystymą];
3. Giminės sodybos struktūros pristatymas (Stanislovas);
4. Bendri renginiai (Nadežda) [apie numatomus 2014 metų mūsų judėjimo renginius];
5. Pajamų kūrimas gyvenant sodybose (Skirmantas);
6. Ekogyvenviečių paramos fondo pristatymas (Laimis);
7. Mokymasis-ugdymas bendruomenėje (Jonas);
8. Naujas V.Megre knygų vertimas (Laimis) [apie prastą knygų vertimą ir kaip tai pataisyti];
9. Kiti pranešimai (pasisako, kas nori pasidalinti informacija, iškelti temas aptarimui);

13.00 Pietų pertraukėlė;
14.00 Darbas grupėse: 45-60 min.

1. Giminės sodybos struktūros pristatymas (Stanislovas, Aurika);
2. Pajamų kūrimas gyvenant sodybose (Skirmantas);
3. Mokymasis-ugdymas bendruomenėse (Jonas);
4. Kitos grupelės.

15.00 Pertraukėlė 15 min;
15.15 Darbo grupėse pristatymas;
16.00 Linksmybės, vaišės, dainos.

Įėjimas nemokamas, norintiems prisidėti prie patalpų nuomos bus palikta dėžutė.

Registracija: ekogyvenvietes@gmail.com.

Penktasis ekogyvenviečių suvažiavimas

Kviečiame visus kuriančius ekogyvenvietes, giminės sodybas ir giminės sodybų gyvenvietes į penktąjį ekogyvenviečių suvažiavimą.

Suvažiavimas vyks Višakio Rūdos kultūros namuose, netoli Kardokų gyvenvietės sausio 25 dieną. Pradžia 10 valandą. Renginys nemokamas, bet norintiems prisidėti prie patalpų nuomos bus padėta dėžutė.

Suvažiavimas skirtas sodybose gyvenantiems ar rimtai nusiteikusiems artimiausiu metu kurtis. Suvažiavimo tikslas sukurti glaudesnį bendradarbiavimo tarp sodybų ir bendruomenių tinklą, aptarsime bendros veiklos perspektyvas. Pasidalinsime bendruomenių naujienomis ir patyrimu. Norinčius dalyvauti prašome užsiregistruoti ekogyvenvietes@gmail.com. Užsiregistravusiems atsiųsime atvykimo koordinates.

Renginio metu veiks naujakurių dirbinių paroda-mugė. Taip pat dalinsimės savo užaugintomis sėklomis. Informacinių valandėlių metu keisimės informacija. Programa tikslinama, sekite naujienas.

Sausio 18 d. Kaune planuojamas suvažiavimo iniciatyvinės grupės susitikimas. Norinčius prisidėti prie renginio organizavimo ir ekogyvenviečių judėjimo vystymo prašome atsiliepti ir prisijungti.

Penktasis ekogyvenviečių suvažiavimas

Penktasis ekogyvenviečių ir giminės sodybų gyvenviečių suvažiavimas vyks sausio gale, Kauno raj., netoli Kardokų gyvenvietės.

Renginio metu bus aptariamas Ekogyvenviečių paramos fondo steigimas, gyvenviečių statuso klausimas (vieni linkę vadintis ekogyvenvietėmis, kiti – giminės sodybomis) ir kiti svarbūs ekogyvenvietėms klausimai.

Galvojame renginio metu surengti parodą-mugę. Būtų gerai, kad kiekvienas atsivežtumėt parodyti savo darbus. Vieni renka vaistažoles ir jas gražiai įpakuoja, kiti verda muilus, treti velia, ketvirti drožinėja, penkti pina iš vytelių, daro keramiką, siuvasi drabužius. Atsivežkite savo dirbinius ir parodykite kitiems, papasakokite kaip darote, būkite įkvėpimo šaltiniu kitiems ekogyventojams.

Jei dirbiniams eksponuoti reikės stalo ar kitų priemonių, tai susisiekite su organizatoriais ir mes pabandysime jums visko parūpinti.

Detalesnė renginio programa bus paskelbta vėliau.

Renginys nemokamas.

Ruošiamasi penktajam ekogyvenviečių suvažiavimui

Tradiciškai žiemą, kai jau visi daržai nuimti, darbai nudirbti ir turime daug laisvo laiko, rengiame ekogyvenviečių suvažiavimą. Ateinantis suvažiavimas jau penktasis. Kiekvieną kartą žmonių susirenka vis daugiau ir daugiau. Tradiciškai suvažiavimas rengiamas kurioje nors gyvenvietėje, tačiau praeitą kartą jau vos tilpome į, turbūt, didžiausią esamą trobą, ir tai reikėjo suskirstyti dalyvius į dvi dienas. O šią žiemą žmonių turėtų susirinkti dar daugiau. Todėl ieškome ekogyvenvietės ar ekosodybos, kuri sugebėtų priimti apie 70-100 žmonių. Prašom atsiliepti kas turite tokias patalpas ar sugalvosit sprendimą kur ekologinėje aplinkoje žiemą galime suvažiuoti. Jei nerasim tokio dydžio ploto, tada susitikimas bus rengiamas mieste, greičiausiai Kaune, nes čia patogiausia suvažiuoti visai Lietuvai.

Jei radot patalpas, tinkamas suvažiavimui, parašykite komentaruose arba atsiųskite laišką el.paštu ekogyvenvietes@gmail.com.

Ekogyvenviečių grupelių suvažiavimas Kaune

Foto: Sunkiai dirbsim

Sveiki,

Taigi, kovo 14 d., kviečiame visus į Kauną, į ekogyvenviečių grupelių suvažiavimą. Renginio pradžia 10 valandą, pabaiga 17 valandą. Veiksmas vyks kavinėje Kauno centre, taigi turėsime pietus darbo VIETOJE!!! Tie, kas norės pietų: sriubytė, vegetarinis antrasis patiekalas ir arbata – atsineškite po dešimt litų. Tie kas norės tik arbatos – po tris litus.

Prašau užsiregistruoti, tada mes žinosime kiek maždaug pietų patiekalų ruošti. Kas nenorit, galėsit nevalgyt. Galėsit tik arbatos pasiimti arba nieko.

Registracija: ekogyvenvietes@gmail.com

Daugiau apie ekogyvenviečių grupeles:
https://ekogyvenvietes.wordpress.com/2013/02/06/ekogyvenvieciu-suvaziavimo-rezultatai

Ekogyvenviečių suvažiavimo rezultatai

2013 m. vasario 2-3 d. sodyboje netoli Aukštadvario vyko ketvirtasis ekogyvenviečių suvažiavimas. Pirmoji diena buvo skirta ekogyventojams, o antroji – naujokams. Šį kartą ne tik smagiai pasėdėjom ir paplepėjom, tačiau taip pat susibūrėm į bendradarbiavimo grupeles, kurios nagrinės atskiras temas, o rezultatus pristatys penktajame ekogyvenviečių suvažiavime.

Norinčius prisijungti prie jau esamų grupelių ar įsteigti naują teminę grupelę, prašome kreiptis į Ekogyvenvietės.lt administraciją.

Šiuo metu veikia tokios grupelės:

• Filmo apie ekogyvenvietes ir giminės sodybas kūrimo grupelė
• Giminės sodybų tinklapio kūrimo grupelė
• Ekogyvenviečių populiarinimo grupelė (renginiai, straipsnių rašymas, bendravimas su žurnalistais)
• Sėklų ir sodinukų grupelė (senųjų veislių išsaugojimas, sėklų bankas)
• Mokyklų grupelė (vaikų ugdymo ekogyvenvietėse klausimo sprendimo grupelė)
• Politikos grupelė (aktualiausių gyvenvietėms įstatymų tobulinimas)
• Žemės šventės organizavimo grupelė

Dėkojame visiems dalyvavusiems ir ypač sodybos šeimininkams, kurie mus taip gražiai priėmė. Linkime visiems šviesios kūrybos.

Ketvirtasis ekogyvenviečių suvažiavimas

Sveiki, ekogyvenviečių suvažiavimas suskaidytas į dvi dalis: vasario 2 d., renkasi tik ekogyventojai apsikeisti patirtimi ir aptarti darbinius klausimus, o vasario 3 d. skirta naujokams, kurie nori gauti informacijos. Šią dieną ekogyventojai pasakos naujokams apie savo gyvenvietes, pasidalins savo kūrimosi patirtimi.

Visiems užsiregistravusiems išsiųsti laiškai su nurodymais kaip atvykti. Jei kas užsiregistravote, bet negavote laiško, tai parašykit dar kartą ir koordinates atsiųsime. Labai daug laiškų buvo, tai gal kieno laiškas pasimetė. O jeigu koordinates gavote, vadinasi viskas tvarkoje – susimatysime renginyje!

Ketvirtasis ekogyvenviečių suvažiavimas

Vasario 2 d. sodyboje tarp Vilniaus ir Kauno, netoli Elektrėnų ir Aukštadvario vyks ketvirtasis ekogyvenviečių suvažiavimas.

Dalinsimės naujienomis – kas ką pasistatė, kas ką atrado, išmoko per šį sezoną, kas susituokė, kas sulaukė pagausėjimo šeimoje. Spręsime susikaupusius bendraekogyvenvietinius klausimus, pažiūrėsime koks progresas įvyko gyvenvietėse lyginant su praėjusiais metais, planuosime bendrą ateities veiklą.

Renginio pradžia 10 valandą, tačiau galima atvažiuoti ir kiek anksčiau, padėti pastatyti kelio ženklus, įruošti automobilių parkavimo vietas ar prisidėti prie kitų organizacinių darbų. Renginys planuojamas iki vakaro, tačiau norintys galės pasilikti nakčiai ir pratęsti susitikimą kitą dieną.

Skirmantas Ražauskas pasakos kaip burti gyvenvietę aplink įsikūrusius pavienius aktyvistus.
Laimis Žmuida pasakos kaip gera ir paprasta užsiauginti sau puikaus maisto visiems metams.
Taip pat kviečiame atsiliepti ir kitus specialistus, kurie norėtų ir galėtų pasidalinti savo neįkainojama patirtimi gyvenant sodyboje.

Pietūs ir vakarienė – suneštiniai. Prašome atsinešti savos gamybos patiekalų.

Planuojamas žmonių skaičius 40-50. Patalpos riboto dydžio, todėl prašome užsiregistruoti: ekogyvenvietes@gmail.com. Užsiregistravusiems atsiųsime tikslias sodybos koordinates.

Renginys nemokamas.

DĖMESIO! Registraciją į vasario 3 dieną jau stabdome. Patalpos jau perpildytos. Kviečiame registruotis tik tuos, kurie gyvena ekogyvenvietėse vasario antrai dienai.

Kviečiame į “politinį“ susirinkimą

Geriausia ką gali žmogus padaryti – kurti savo Meilės erdvę, giminės sodybą, kur ir jis, ir jo visa giminė gyvens laimingai ir taip tęsis per amžius. Tą ir darome. Tačiau šalia to geriausio darbo dar galime padaryti ir kitų gerų dalykų. Ir ne tik savo naudai, bet ir dėl kitų žmonių, kaimynų, aplinkinių… Šalia mūsų nuostabiųjų sodybų ketinama statyti atominę elektrinę, ES remia stambius ūkius, kurie sėja rapsus ir kviečius, purškia juos chemikalais, stato kiaulių kompleksus, o srutas išpila vėlgi šalia mūsų sodybų. Kitas dalykas, Venckienės istorija ir panašios rodo, jog valdžia mūsų giliai supuvusi ir ją reikia keisti. Nekviečiu eiti į Seimą ar kurti partiją, tačiau kviečiu visus susirinkti į “POLITINĮ SUSIRININKIMĄ“. Ten spręsime ką mes galime padaryti šiais išvardintai ir kitais klausimais, kaip pagerinti sodybų aplinką sau ir kaip pagerinti aplinką visiems kitiems žmonėms. Visų susidomėjusių laukiame užsiregistruojant ekogyvenvietes@gmail.com ir atvykstant į Alfredo Malinausko sodybą netoli Vilniaus liepos paskutinį arba rugpjūčio pirmąjį savaitgalį. Registruodamiesi parašykit, kuris savaitgalis labiau tinka jums. Taip pat, jeigu neketinate dalyvauti ar jei ketinate, prašome išreikšti savo nuomonę minėtais ir panašiais klausimais komentaruose po šiuo įrašu.

Trečiasis ekogyvenviečių suvažiavimas

Rugpjūčio 13-14 dienomis kviečiame atvykti į trečiąjį ekogyvenviečių suvažiavimą, kuris vyks Tado Lomano sodyboje, prie Giedraičių, 40 km nuo Vilniaus.

Šeštadienis – ekogyvenviečių atstovų diena. Kalbėsimės ekogyventojams rūpimomis temomis, spręsime judėjimo vystymo klausimus. Programoje numatyta:

1. Labai trumpas tik gyvenviečių prisistatymas. Kiek ko pastatyta, kas nuveikta per šį sezoną ir pan.

2. Informacijos valandėlė.

3. Diskusijos ir aktualios informacijos aptarimas.

Sekmadienis – svečių diena. Kviečiame žmones, besidominčius ekogyvenvietėmis, atvykti ir sužinoti daugiau. Ypač laukiame norinčių susipažinti ir galbūt su laiku apsigyventi kurioje nors gyvenvietėje. Sekmadienis – atvirų durų diena, kur ekogyvenvietės prisistatys visuomenei. Bus bendra dalis, gyvenviečių prisistatymai, klausimai gyvenviečių nariams ir teminiai užsiėmimai – paskaitėlės, kurių metu svečiai galės pasimokyti iš ekogyventojų statybos, daržininkystės, augalų pažinimo, sodybų kūrimo, alternatyvios energetikos įdiegimo ir kitų ekogyvenvietėms būdingų subtilybių.

Nakvynė palapinėse arba senoje rąstinėje troboje. Turėti savo maisto, nakvynės reikmenis. Yra didelis prūdas.

Atvykstantiems kontaktai čia:

http://toltikkontaktai.blogas.lt/kvieciu-i-svecius-2.html

Visus dalyvius prašome pranešti apie savo atvykimą. Registracija vyksta iki rugpjūčio 7 d. Registruotis el.paštu ekogyvenvietes@gmail.com

Atgal į gamtą, kaimą ar akmens amžių

Ekorezistencija (o pasitaiko ir visai kitų sumetimų) vis dažniau baigiasi miesto apleidimu dėl atokios sodybos. Kokius galėtume įsivaizduoti tokios tendencijos padarinius? Kėlimasis į kolektyvinius sodus ir privačių namų plėtra juose žymėjo priemiesčių (suburbia, pasak David Bowie) eros priartėjimą, o ekonominės įtampos metu dalis žmonių paliko savo nuomojamus ar sunkiai išlaikomus apartamentus ir persikėlė į įvairius provincijos peizažus. Antra vertus, Lietuvą jau siekia ekogyvenviečių judėjimas, neatsiejamas nuo aplinkosauginio sąmoningumo, kuriama ekosodybų asociacija, vykdomos atsargios alternatyvios statybos.

Apie šį judėjimą kalbamės su aktyvistu Almantu Rožėnu, gyvenančiu mažame savo pastatytame šiaudiniame namelyje, Žaliųjų sąjūdžio nariu, aktyviu ekogyvenviečių steigėju Skirmantu Ražausku, praktikuojančiu žaliavalgiu, keliaujančiu mokytoju, projekto „Esujums.lt” autoriumi Dariumi Ražausku, „Ekonaujienos.lt“ redaktoriumi Laimiu Žmuida ir tinklaraščio „Kitokia statyba“ autoriumi RB.

Kaip jums dabar atrodo ekologinė padėtis Lietuvoje – ar yra prošvaisčių, nuopuolių, gerėjimo? O pasaulyje? Daugelį aktyvistų ir ekomąstytojų yra apėmęs tam tikras pesimizmas. Net Derrickas Jensenas, nors ir užbaigia savo (neseniai į lietuvių kalbą išverstą) interviu išsigelbėjimo šviesa tunelio gale, įsitikinęs, kad ekologinės pusiausvyros nebus, nepanaikinus civilizacijos ir kultūros.

RB: Apskritai aplinkos padėtis Lietuvoje dar pusė velnio, palyginti su kitomis kapitalizmo logikai pasidavusiomis šalimis. Bėda ta, kad ekologija po truputį virsta tik dar viena preke globalaus kapitalizmo lentynoje, o kai tai galutinai įvyks, bus ragas viskam. Puikus pavyzdys – išsigimėliška prekyba taršos leidimais, kuri nė per nago juodymą nesumažino pačios taršos, bet leido kažkam susišluoti milijonus, atsikratyti konkurentų ir užsiklijuoti ant kaktos eko, bio, nature ar dar kažkokį lipduką. Arba atsirandanti žiauriai pelningo ekoverslo niša, kuri su realia ekologija neturi nieko bendra. Šia prasme jokio gerėjimo Lietuvoje nematau. Pasaulyje šis tas vyksta, kai kur kapitalizmas gauna į dantis, kai kur žmonės pasiunčia valstybės ekonominės plėtros projektuotojus ir laimi (geras pavyzdys – žmonėms pavyko užblokuoti danų kiaulių fermos statymą. Čia tik vienas kuklus atvejis, parodantis, kad didžiausia ekoproblema yra ne žmogus, o valstybė).

Almantas Rožėnas: Aš tai žiūriu į viską šviesiau. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje galima rasti visko, ekologinis spektras labai platus. Lietuvos vienkiemio ekoklimatas visai kitoks nei sostinės, taip pat ir pasaulyje galime žiūrėti tiek į ekogyvenvietes, tiek į gigantiškus megapolius. O kur gyveni, tą ir matai, todėl nesinori lyginti. Tiesiog galiu pasidžiaugti bent tuo, kad yra vietų, kur oras kvepia miško gaiva, o vietoj mašinų gaudesio girdisi tik medžių ošimas ir genio stuksenimas. Daugybė miesto žmonių ilgisi tų dalykų: gamtos, tylos, ramybės, savo auginamų vaismedžių ir daržovių, apie tai svajoja, o jei svajoja, tai atrodo, kad taip kada nors ir bus. Ekologinis judėjimas Gyvenimas arčiau gamtos visame pasaulyje yra nesunaikinamas, nes dalis žmonių tiesiog taip renkasi gyventi. O jų vis daugiau – tokia žmogaus prigimtis, biologinė ir dvasinė, o ne mechaninė. Gamtiška, o ne miestiška, civilizacijos sukurta.

Laimis Žmuida: Aš jau matau gerėjimą. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Žinoma, civilizacijos traukinys įsibėgėjęs, jis traiško aplinką ir dar ilgai traiškys. Ekologinė padėtis Lietuvoje blogės – oro, vandens, dirvožemio tarša didės, nes vis dar kūrename traukinio katilines ir bandome pasivyti labiau „išsivysčiusias“ šalis. Po kurio laiko pas mus bus tokia tarša kaip Vokietijoje, Danijoje… Vartojimo traukinys dar ilgai riedės iš inercijos, tačiau negaliu nematyti, kad kai kurie keleiviai jau lipa iš šio traukinio. Laikui bėgant išlipančiųjų tik daugės.

Darius Ražauskas: Jaučiu nuolat kylantį aplinkinių sąmoningumą, didėjantį susirūpinimą gamta ir jos senkančiais resursais. Manau, tai, kad vis daugiau žmonių suvokia žemę kaip savo vienintelius namus, kuriuos reikia saugoti ir mylėti, teikia daug vilties. Taip pat pastebiu vis didesnį susidomėjimą ekologiškomis technologijomis ir tendencijomis tarp jaunimo, todėl manau, kad ateitis gali būti ir šviesi. Nors ir menki, bet vis dėlto vilties daigeliai mano akimis jau matomi. Svarbu, kad jiems būtų leista augti. Čia reikės kiekvieno mūsų indėlio.

Ekosodybų asociacija, ekogyvenviečių „trendas” ir būrimasis – kokias tendencijas galėtume įžvelgti šiuose procesuose? Ar šitaip daugėja žmonių, išsikeliančių/“grįžtančių” gyventi į kaimą, „gamtoje”? Kokie pagrindai juos sieja – ekologinės preferencijos, „autonomiškumo” ir „energetinės nepriklausomybės” siekiai, gal kartais net tikėjimo apraiškos?

Skirmantas Ražauskas: Sieja visi išvardyti dalykai ir „gal kartais net tikėjimo apraiškos“. Juk turbūt reikia tikėti, kad Žemės naikinimo programa kažkada išsijungs. Čia tik tikėjimas gali pagelbėti, nes jau nėra kuo kitu remtis.

RB: Man atrodo, kad šitie iš esmės jautrūs ir geri žmonės tiesiog desperatiškai bando ištrūkti iš pramoninio kapitalizmo ir bukagalviškos ekonominės plėtros sukurtos velniavos. Bėda ta, kad toks „pabėgimas“ yra žiauri iliuzija, ypač jei dar suveliama su religija. Žiauri todėl, kad nėra kur bėgti. Molio namas visiškai nieko nekeičia, lygiai kaip ir saulės elementai ant stogo. Ekogyvenvietėje galbūt yra gerai ten gyvenantiems žmonėms, bet jei jie nemato reikalo priešintis griaunančioms pasaulį jėgoms – kapitalizmui, militarizmui, nacionalizmui, valiutų sistemai, jei, kaip buvo viename punkte ekogyvenviečių susitikime, siūloma boikotuoti bet kokią politinę veiklą, t.y. atsisakoma griauti esamą sistemą, tai lieka kas? Savimi patenkintų individų egzotiškas būrelis, besimėgaujantis savo iliuzijomis ir propaguojantis jas kitiems?

Laimis: Ekogyvenviečių susitikime buvo įvairių pasiūlymų. RB kritikuojamas siūlymas boikotuoti bet kokią politinę veiklą nebuvo priimtas. Dalis ekogyvenviečių atstovų ne tik dalyvauja visuomeninio pasipriešinimo akcijose, bendrauja su vietos valdžia, bet ir aktyviai eina į politiką, patys bandys dalyvauti rinkimuose. Man rodos, turime veikti abiem frontais. Viena visuomenės dalis tikrai turi stabdyti neteisingus valdžios sprendimus. Kita dalis turi rūpintis valdžios mažinimu apskritai. Ekogyvenvietės narys stengiasi būti nepriklausomas, nevaldomas. Kuo daugiau tokių žmonių, tuo labiau mažėja valdžios plotai. Ekogyvenviečių „trendas“ patrauklus, žavintis, manau, tokių žmonių tik daugės.

Almantas: Tiesiog matau, kad ekogyvenvietėse žmonių neišvengiamai daugės, o jie taps vis labiau nepriklausomi nuo aplinkos ir pagrindinės žmonių masės. Kažkada svarsčiau, kad galbūt kada nors išsiskirs dvi žmonių grupės, dalys, „rasės“: vidutinės sveikatos žmonės, gyvenantys mieste, ir sveikai sodybose ir gamtoje gyvenantis žmonės. Jau dabar po truputį matosi skirtumai, o kuo toliau, tuo labiau didės kontrastai.

Darius: Manau, kiekvienas žmogus, įsitraukdamas į šitą judėjimą, turi savo tikslų. Dažnai jie patys įvairiausi. Vieni, pavargę nuo miesto triukšmo ir dirbtinių santykių, nori ramybės ir tikrumo, kiti siekia pataisyti sveikatą, treti nori autonomijos nuo sistemos, todėl siekia visą savo maistą užsiauginti patys bei apsirūpinti nepriklausomais energijos šaltiniais. Yra žmonių, kurie tiesiog nori pabėgti nuo savo problemų mieste, tačiau toks vietos pakeitimas dažniausiai problemų neišsprendžia, nes žmogus savo psichologinį turtą išsineša su savimi. Šią margą kompaniją, manau, pirmiausia sieja sąmoningumas ir noras gyventi.

Tokiose gyvenvietėse galime tikėtis tausojančios šiaudų ir molinės, kt. statybos, o kaip su alternatyvios energetikos taikymu? Ar tiesa, kad, kiek girdėjau, apsiribojama paprastomis malkomis, kuo dar?

RB: Alternatyvi energetika yra naudoti kuo mažiau energijos. Malkos yra gėris, palyginti su atomu, vėju ar net saule.

Almantas: Aš irgi tik už tai, kad kuo mažiau vartotume energijos ir dirbtinių medžiagų. Ne vien dėl to, kad tai sveika ir natūralu, bet dar ir dėl to, kad visa tai kainuoja, o pinigų reikia uždirbti, taigi dalyvauji sistemoje ir žaloji pasaulį toliau. Pasikūrenti šiaudinį namelį keliais sausuoliais yra nepalyginti veiksmingiau, nei pirkti prabangias šildymo technologijas, juk gamta medžius augina pati. Kažkada rašiau straipsnelį „Tingėjimo filosofijos“ tinklalapiui „Tobuliausias – tinginio saulės kolektorius”. Ten kalbama apie gamtos technologiją – medžius. Kai pakeiti mąstymą, keičiasi gyvenimo būdas ir daugelis technologijų tampa nereikalingos.

Skirmantas: Kadangi ekogyvenviečių žmonės labai siekia būti autonomiški, tai nepuola į dideles ar brangias jėgaines, kurios įklampintų į kreditus ar sudėtingą technologijų aptarnavimą. Todėl kiek galima mažina energijos vartojimą ir naudojasi esamais tinklais, bet jeigu jie išsijungtų, tai niekas iš jų neišsigąstų, tam ruošiamasi. Kiek aš žinau, ne viena sodyba turi saulės blynų, kurie pakrauna kompiuterius ir lempas. Tie, kurie nori didesnių galių, įsigyja nedidelį generatorių. Labai daug atradimų – daugybė sprendimų, „varomi“ elektra, gali apsieiti be jos. Pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbimo mašina, vandens šildymas ir daug kitų. Mažas elektros galias generuot nėra jau taip sudėtinga.

Laimis: Ekosodybų gyventojai apsirūpina elektra ir šildymu pagal poreikius. Vieni jungiasi prie egzistuojančių elektros tinklų, kiti pasistatė vėjo, saulės jėgaines, kolektorius, kombinuoja šiuos šaltinius su krosnelėmis, kūrenamomis malkomis ar net vienmetėmis žolėmis. Svarbiausia ne kokią energetikos rūšį žmogus pasirenka, o kad ekogyvenvietėje automatiškai yra mažesni energijos poreikiai nei mieste ar kaime, kur energetika centralizuota, kur didelė energijos dalis tiesiog iššvaistoma ją perduodant, administruojant sistemą.

Darius: Malkomis neapsiribojama. Yra žmonių, kurie savo namuose jau naudojasi energija, tiekiama iš saulės, vėjo ar geoterminių prietaisų. Tačiau ne technologijos esmė. Svarbiausia – kokie tų žmonių planai ir ketinimai. Jau pats bandymas tapti savarankišku ir apsirūpinti nepriklausomai energija ir maistu yra labai sveikintinas. Jis tarsi žymi mūsų visuomenės vaikystės pabaigą ir pagaliau bandymą tapti suaugusia, atsakinga ir savarankiška.

Ar sutiktumėte, kad viena žymesnių ekosistemų nykimo priežasčių – žmonių teritorinė plėtra, įskaitant priemiesčius ir sodybas, ar juolab jų konglomeratus? Juk kad ir kaip ekologiškai būtų tvarkomas visas „sklypas”, po jį nebelaigys nei stirnos, nei, atsiprašant, juodieji gandrai.

RB: Visiškai nesutinku, nes tokia logika yra tipinis pramonės ir pramoninio žemės ūkio manevras – perkelti atsakomybę dėl ekoproblemų žmonėms. Kapitalizmas sugrūdo žmones į miestus ne todėl, kad taip geriau aplinkai, o todėl, kad žmogus be žemės tampa klusniu vergu. Jam būtina dirbti, kad galėtų išgyventi. Tavo užuomina į ateities mieste susibūrusius žmones ir už jų ribų laigančias stirnas, klestinčią gamtą yra sapnas atmerktomis akimis. Esant tokiai žmonių koncentracijai būtinas nuolatinis resursų transportavimas į miestą, o tai neišvengiamai reiškia pramoninį žemės ūkį, herbicidus, trąšas, tai, kad žemė bus alinama, o gamtos resursai – neišvengiamai eikvojami, ir ekspansyvią ekonomiką su stambiąja pramone bei su už jų stovinčiais ginkluotais kiaušingalviais, pasiryžusiais dėl „šalies ekonominių interesų“ skersti kitus žmones ir grobti jų resursus.

Darius: Manau, visa bėda – ne žmonių plėtra, o jų požiūris. Žinau žmonių, kurių sodybose lankosi ir stirnos, ir gandrai, ir kiškiai. Jei nelaikai šuns ir kuri savo sodybą vadovaudamasis permakultūros principais, darną su gamta galima pasiekti. Yra mokslininkų paskaičiavimai, kad žemė galėtų išmaitinti daug daugiau žmonių, negu yra dabar. Bėda – ne žmonių gyvenamųjų teritorijų plėtra, o kaip tos teritorijos plečiamos ir kokios pasaulėžiūros žmonės jose gyvena. Juk žmogus šimtus tūkstančių metų gyveno darniai su gamta ir tik tapęs neribotų norų vergu įsuko dabartinę visą griaunančią sistemą. Pastebiu daugėjant sodybų Lietuvoje, kurios gyvena su gamta darniai. Jų plėtra, manau, yra Lietuvos ateitis.

Skirmantas: Jeigu žmonių teritorinė plėtra yra cheminė ir gelžbetoninė, tada bėda. Ekogyvenviečių judėjimas siūlo iš principo kitokį gyvenimo būdą, kuris neužims daugiau žemės, negu dabar žmogus naudoja, o tuos plynus laukus atželdins. Taip pat mes pasiryžę įrodyti (jau yra pavyzdžių, kuriais galima remtis) praktiškai, kad žemę, kurią vis labiau uzurpuoja cheminis žemės ūkis, pritaikant kitokį požiūrį, galima kelis kartus veiksmingiau išnaudoti jos neteršiant. Vietos liks ir stirnoms, ir gandrams. Čia galėčiau užbaigti šūkiu „apie viską pagalvota“ :). Lietuvos atžvilgiu tai čia išvis rojus – vietos gerokai daugiau, negu reikia. Šis klausimas aktualesnis tankiai gyvenamom valstybėm. Bet sprendimai egzistuoja, bereikia žmonių valios gyventi kitaip.

Almantas: Galiu tik pridurti, kad bus mažiau medžiojama, nes žmonės to nenorės, todėl bioįvairovė bent šiuo atžvilgiu bus pilnesnė.

Laimis: Aš pats kuriu ekosodybą. Stebiu sklypą. Augalų bioįvairovę mes padidinome dvigubai. Didėjant augalų rūšių skaičiui atsiranda daugiau ir jų valgytojų. Protingai tvarkoma aplinka ne mažina, o didina bioįvairovę. Stirnos, šernai, lapės, kiaunės, kiškiai, usūrinis šuo vis dar pas mus ateina. Auginuosi sau maisto savo sklype ir gyvūnams tai visai netrukdo. O kai gyvenau mieste, tai valgiau maistą iš parduotuvių, kuriam užauginti reikia pramoninių laukų. Pažiūrėkite, kiek jų yra Lietuvoje. Pramoninis laukas yra tarsi dykuma. Jame auga pora rūšių augalų, jokios bioįvairovės ten nėra.

Apskritai ekosodybos ar gyvenvietės koncepcija smarkiai koncentruojasi ties „savuoju aš”: ką vartoji, koks tavo namų mikroklimatas, kuo kvėpuoja sienos ir t.t. O pasaulinės aplinkos problemos išlieka ir gilėja. Kaip žiūrite į šį santykį, kiek jums svarbūs patys visuomeniniai pokyčiai ir kiek juose dalyvaujate?

Skirmantas: Koncentravimasis į savo žemės lopinėlio atsodinimą ir švarinimą sprendžia daugumą pasaulio aplinkos problemų. Aišku, ne visas. Visuomeniniai pokyčiai mums labai svarbūs, dalyvaujame, mano nuomone, labai aktyviai. Keičiamės informacija, šviečiamės patys ir kitus, kiek jėgos leidžia. Be to, įgyvendiname tai, apie ką šnekame. Bendraujame su pasaulio ekogyvenviečių judėjimu, išklausome įvairių šalių problematiką, siūlome savo sprendimus. Čia gal aš apie save daugiau, nes Lietuvos ekogyvenvietės dar koordinuotai su kitomis šalimis nebendravo, tik pavieniai žmonės. Bet tai gali būti įgyvendinta.

Darius: Manau, ekosodybų statytojai ir kūrėjai, kiek man žinoma, labiausiai rūpinasi globalinių problemų sprendimu Lietuvoje. Jie nepostringauja posėdžiuose ir nekuria niekam nereikalingų popierių. Jie ima ir savo rankomis stato ekologiškus namus, taip mažindami savo ir pasaulio chemijos vartojimą. Kiek man teko susipažinti ir pačiam rašyti straipsnius tarptautiniams moksliniams žurnalams, tai rimtasis mokslas jau seniai vienbalsiai teigia, kad žemės ateitis priklauso nuo to, ar susikurs pakankamas kritinis skaičius ekogyvenviečių. Nes tik gyvenant jose ir vartojant vietinę savo produkciją galima spręsti globalias problemas. Politiniai sprendimai svarbūs, bet, kaip rodo praktika, politika prieš gyvenimo realijas bejėgė, kai kalbama apie globalius dalykus.

Almantas: Linkstu prie to, kad, ką daugiausia galime duoti, tai rodyti kitokį gyvenimo pavyzdį kaimynams, Lietuvai ir pasauliui, kad šitaip gyventi yra visų pirma gera, o ir šiaip yra daug akivaizdžių pranašumų. Taip po kruopelytę prisidedame prie pasaulio aplinkos. Sutvarkę savo aplinką, natūraliai darysime įtaką pasauliui. Kad ir labai mažytę.

RB: Dar galėčiau pridurti, kad pasaulinių problemų jau kaip ir nebėra, visos jos tapo ir lokaliomis. Pvz., tai, kad NATO padugnės Artimuosiuose Rytuose tūkstančiais tonų sprogdina amuniciją su nuo sodrinimo likusiu (depleted) uranu, rodo, kad bendras viso pasaulio radiacinis fonas neišvengiamai auga, vadinasi, apsigimimų daugės, rūšys nyks, bus kitų bėdų ir čia, Lietuvoje, ir tose pačiose ekogyvenvietėse. Ar supras jų gyventojai, kad nuo jų ekodaržo iki branduolinio omnicido Irake ar Afganistane yra tik keli žingsniai? Ar apipils savo ekogrietine krašto apsaugos ministrę? Ar parodys fucką pravažiuojančiam kariniam sunkvežimiui? Skaitydamas ekogyvenviečių susitikimo darbotvarkę aš tuo stipriai abejoju. Pagaliau buvo čia renginukų prieš atomą Vilniuje. Buvo kas nors iš tų „ekogyvenviečių“? Aš jų nepažįstu, tai čia tik klausimas, bet kažkaip man atrodo, kad jie tuo metu ramiai sau savo ekomuilą virė kokiam šiaudiniame namelyje. Va ir pabaiga visoms jų ekopastangoms.

Laimis: Galima pasakyti ir atvirkščiai – kiek daroma visuomenės protesto akcijų, piketų, o problemos išlieka ir didėja. Nesakau, kad reikia atsisakyti protesto akcijų. Kažkas tai turi daryti. Ir aš tai darau. Tačiau lygiagrečiai turime rūpintis ir savuoju aš. Man teko matyti daug žmonių, kurie kovoja prieš aplinkos teršėjus, prieš vartojimą, bet patys skraido lėktuvais į aplinkosauginius renginius, teršia aplinką, rūko, pila šiukšles bet kur ir nė kiek nemažina savo asmeninio vartojimo. Ekogyvenviečių atvejis geras tuo, kad spręsdamas savo lokalias problemas, mažindamas savo vartojimą kartu automatiškai sprendi ir globalias problemas, nes šiais laikais viskas labai glaudžiai susiję.

Linas Kranauskas, “Atgimimas“

Antrasis ekogyvenviečių suvažiavimas

Antrasis ekogyvenviečių suvažiavimas puikiai pavyko. Dalyvavo apie 40 žmonių. Pirmoje dienos pusėje vyko penkiaminučiai prisistatymai. O po pietų buvo pristatomos ir nagrinėjamos aktualijos:

1. Gyvenviečių tinklo sukūrimas (rengiami ekogyvenviečių koordinatorių susitikimai, o šie perduoda informaciją savo gyvenvietėms);
2. Tinklapio http://www.ekogyvenvietes.lt sukūrimas:
a) ekogyvenviečių žemėlapis ir kontaktai.
b) kiekviena gyvenvietė trumpai parašo informaciją, kurią gali ir nori apie save teikti viešai.
c) kuriama susirašinėjimo el. laiškais grupė, kurioje galės dalyvauti ekogyvenviečių koordinatoriai ir kiti, kuriems tai bus įdomu.
3. Dalyvavimas savivaldoje:
a) kreipimasis į vietinę ar nacionalinę valdžią.
b) realus atvejis kaip vienas laiškas į seimą pakeitė situaciją.
c) keletas realių atvejų kaip bendruomenės vietos lygyje apsaugojo savo apylinkių miškus, gyvenamąsias sąlygas, aplinką.
d) galimybė patiems patekti į miestų tarybas.
e) pasiūlymai boikotuoti betkokią politiką ir nesivelti į ją.
4. Kooperacijos idėjos:
a) susijungus į tinklą, sukūrus kooperatyvą galima pirkti vis dar reikalingas prekes už didmeninę kainą, nes mažmeninėje prekyboje produktai turi labai didelius antkainius, kurių galima išvengti.
b) susijungus į tinklą galime suvienyti sodybų daržų produkcijos likučius ar amatų produkciją ir visa tai parduoti efektyviau naudojant vieną logistikos ir prekybos sistemą.
5. WWOOF (World Wide Opportunities on Organic Farms) iniciatyva. Kas tai? Kaip prisijungti? Žr. http://www.wwoof.org ir http://www.wwoof.lt.
6. Bendro sandėlio idėja. Už ir prieš. Idėja panaudotus ir nereikalingus daiktus padėti gyvenvietėje į bendrą sandėlį iš kurio galės naudotis kiti. Arba vietoje sandėlio viską laikyti savo namuose, o informaciją apie turimus įrankius dėti į internetą arba skelbti gyvenvietės skelbimų lentoje. Kartu aptarta ir kito bendro turto galimybės – bendruomenės namas, mokykla.
7. Kaip išvengti nepageidaujamų medžiotojų, keturratininkų aplink ekogyvenvietes?
8. Patirties keitimasis tarp ekogyvenviečių.
9. Galimybė pragyventi iš daržo gavus gamtinės žemdirbystės sertifikatus.

Kitas gyvenviečių suvažiavimas numatomas 2011 metų vasarą.

Iki susitikimo numatomi šie darbai:
1. Tinklapio sukūrimas (atsiliepkite kas nori prisidėti)
2. Duomenų apie ekogyvenvietes surinkimas (surenka gyvenvietės koordinatoriai informaciją, kurią nori pateikti tinklapyje).
3. Aktualių klausimų aptarimas el. susirašinėjimo grupėje.

Iki susimatymo vasarą!

World Wide Opportunities on Organic Farms