Pradžia > Ekogyvenvietės, Kita, Parduodama žemė > Ieškomi kaimynai kurtis prie Vilniaus

Ieškomi kaimynai kurtis prie Vilniaus

DSCF9124

Norime pasiūlyti įsikurti visai šalia Vilniaus, nuostabaus grožio vietose… Žemės sklypas yra šalia didžiausio Lietuvoje natūralaus ąžuolyno, skalaujamas skaidraus ir sraunaus Dūkštos upelio… Slėnis kol kas visiškai neapgyvendintas, artimiausi kaimynai – už 1.5 km esančiame miestelyje. 3 km spinduliu taip pat stūkso 2 piliakalniai, pilkapiai, kiti kultūros paveldo objektai. Nuo Vilniaus – mažiau nei 30 km. Iki Kernavės visai netoli.

Kuriamės kelios jaunos poros, mylinčios gyvenimą ir sąmoningumą. Kol kas ten nėra elektros, kelias – senas ir reikalaujantis tvarkymo. Bet viską atperka vietos grožis ir nuostabi ten esanti energija – o kitus dalykus susitvarkyti, šiaudinukus ar molinukus pasistatyti bendromis jėgomis juk vieni niekai 🙂

Tad ieškome bendraminčių, kurie taip pat degtų noru ten kartu apsigyventi (yra laisvas 1 ha sklypas). Kaina tikrai nėra didelė 🙂 Visa info el.paštu: winteg@gmail.com

DSCF9120

DSCF9121

DSCF9123

Reklama
  1. 2013-02-10 13:45

    gerbiu jus sąmoninguoliai, bet kurtis vietoj gamtos – tikrai ne EKOgyvenvietė 🙂 tačiau linkiu sėkmės ir laimės

  2. Audrius Kasperavičius
    2013-02-11 01:26

    Sveiki. Būtinai pasitikrinkite ar sklypas nepatenka į neries regioninio prako teritoriją, arba to parko buferinę apsaugos zoną. Priminsiu kad tokiose teritorijose statyba galima tik senos statybos vietoje. Be to, Lietuvoje kiekvienas piliaklnis turi apsaugos zoną kai kur siekiančią ir pusę km spindulį. Patarčiau įvertinti atsumą iki upės ir nepamiršti vandens telkinio apsaugos zonos! Ji prieš porą metų buvo apie 50 metrų, bet Dūkšta yra natūrali, o jei dar saugomoj teritorijoj tai gali turėti specialų apsaugos reglamentą…
    Tikiu, kad su visom šiom gražių Lietuvos kampelių apsaugos taisyklėm esat susipažine ir adekvačiai vertinat situaciją.
    Sėkmės ir laimės jums besikuriant!

  3. Dalia
    2013-02-12 09:00

    Ech, būčiau ne viena, griebčiau šitą pasiūlymą..tokia tobula vieta

  4. 2013-02-12 16:51

    Sveiki, labai noretusi suzinoti daugiau informacijos. Kiek kainuoja? Nurodytu el.adresu atsakymo nesulaukiu.
    Giedra

  5. K.
    2013-02-13 09:59

    Sveiki, labai ačiū visiems už pastebėjimus, perspėjimus ir patarimus. Visu tuo domėjomės jau ilgai, apie pusmetį, tad tikrai žinome situaciją ir kur keliame koją 🙂 toje vietoje seniau yra buvęs 5 sodybų kaimas, tad tiesiog norime jį atkurti ir gyventi darnoje su mus supančia aplinka. Sugadinti tokio grožio tikrai nesiekiame, netgi atvirkščiai – kažkada buvęs gražus, prižiūrimas, šienaujamas ir mylimas slėnis baigia užželti menkaverčiais krūmais… Dėl tos priežasties ten nyksta seniau gyvenusios retos drugelių, augalų rūšys. Tereikia šiek tiek rankų šilumos, ir tą vietą galima prikelti naujam gyvenimui 🙂 Tačiau jokiu būdu ne sugadinti.

    P.S. Giedra, atleisk jog vėluojam atrašyti, jau išsiuntėme atsakymą.

    • 2013-02-13 11:20

      Menkaverčiais krūmais miškininkai vadina lazdynus, ievas ir kitus, kurie neduoda tiesios medienos lentoms pagaminti. O iš tikrųjų nėra menkaverčių krūmų. Kiekvienas gamtos sukurtas organizmas yra sukurtas kažkam, kažkam reikalingas. Jei sakome – menkavertis, tai tiesiog neįžvelgiame gamtos į jį įdėtos prasmės. Pas jus ten greičiausiai auga įvairių rūšių karklai, blindės, matau nuotraukose, kad auga jaunučiai vaismedžiai, greičiausiai slyvukai, kriaušės ir obelaitės, gal yra pušelių, berželių ir kitų medelių.

      Imkime pradžiai tuos karklus. Juos tikrai dauguma laiko menkaverčiais. O karklai yra pirmasis maistas pavasarį bitėms. Bitės neša iš jų žiedadulkes. Įvairūs karklai pražysta skirtingu metu ir bitės vis turi ką valgyt. Ir ne tik bitės. Ant karklų rasit įvairiausių vabzdžių ir drugelių. O ir žmogui gerai yra įkvėpti oro su šviežiomis žiedadulkėmis, pasivaikštinėti tuose krūmynuose, pasėdėti. Karklai duoda užuovėją, kuri taip reikalinga pavasarį. Šalia jų malonu pasėdėt. Taip pat karklai duoda šešėlį drėgnoje žemėje. Tik po karklais pas mus sklype buvo vieta kur galėjome pasodinti raudonosios knygos augalus – čeremša arba kitaip meškinį česnaką. Ir apynys lipa ant karklo. Apynio jauni ūgliai valgomi, spurgai labai kvepia ir dedami į pagalves arba iš jų daromas gėrimas. Iš nudžiūvusio apynio išeina puikūs raišteliai supakuoti dovanoms. Kai kurios karklų rūšys yra valgomos, pvz., blindės lapai pavasarį valgomi. Gali visą krūmą nuvalgyt. Taip pat svyrantis gluosnis valgomas pavasarį. Karklai išskiria heteroauksinus, toks augimą skatinantis hormonas. Jei nori, kad tavo augalai geriau augtų, tai atsinešk karklų lapų. Jei nori, kad geriau įsišaknytų tavo augaliukai, tai šalia pamerk karklo šakelę į slojkėlį prie kitų šakelių. Papuvusi karklo mediena labiausiai tinka bičių dūminimui imant medų. Sakoma, kad jos lengviausiai pakelia būtent karklo dūmus. Iš karklų gaunasi puikios vytelės, galima pinti. Karklai yra dirvos pirmūnai ir paruošia dirvą kitiems po jų ateinantiems medžiams – beržams, alksniams, ąžuolams. Karklus galima naudoti kaip aukles įveisiant šlapius miškus, pasodini karklus, jie atitarnauja kiek reikia, padeda įsitvirtinti ąžuolams, juodalksniams, o tada karklus pašalini. Karklas labai greitai auga, todėl jį galima naudoti ir malkoms. Po penkių metų nuo pasodinimo jau turi savų malkų. Ir nukirtus jis vėl atželia! Ir duoda gražių lygių vytelių. Stebuklingas krūmas, ane? O kiti sako – menkavertis.

      Taip pat yra ir su kitais medeliais. Ypač stenkitės nenukirsti jaunų vaismedukų. Atrodo kaip krūmas, o iš jo gali išaugti puiki kriaušė, obelis ar slyva.

      Kirskite tik ten kur jau tikrai reikia, pavyzdžiui, ten kur statysit namą. Mes nuo pamato nukėlėm beržus, ožekšnius, blindę. Tiesiog persodinom. Dabar tie beržai jau iki trečio aukšto užaugę ir labai jais didžiuojuos.

      Neklausykit tų ekologų, kurie sako, kad šienavimas ir karklų kirtimas išsaugos kažkokias ten drugelių rūšis. Briedas tai yra negailestingas. Pagalvokite geriau kodėl gamta nori ten tuos karklus sodinti, o biologai nenori. Kas protingesnis – gamta ar biologas? Gamta ar miškininkas?

      Aš pats atsikraustęs į savo sklypą iš pradžių nukirtau vieną obelį. Galvojau ji laukinė, o ji užstojo kaštonui šviesą. Paskui sužinojau, kad tai buvo skaniausia apylinkių obelis. Dar norėjau iškirsti dvi blindes, kurios negražiai atrodė visą vasarą. Bet pavasarį jos pražydo didžiuliais kačiukais ir apsipylė kvapais, bitėmis, drugeliais, dūzgimu, žiedadulkėm, nuostabus krūmas…

      Dar pradžiai siūlau paskaitinėti du mažiukus striapsniukus “Tuščio sklypo turtai“:
      http://sodyba.org/?site=sklypaspush&id=12
      http://sodyba.org/?site=sklypaspush&id=13

      Sėkmės kuriantis. Pasikvieskit kadanors mane į savo sklypą, tai supažindinsiu su jūsų sklype augančiais krūmais ir pasakysiu kokią naudą jie gali duoti, kaip juos protingai išnaudoti. Bet to ir patys galit išmokt, jei atidžiai stebėsit gamtą.

      Laimis Žmuida

  6. K.
    2013-02-13 11:59

    Labai ačiū, už komentarą, Laimi. Tikrai vertas dėmesio ir apmąstymo. Gamta geriau nei kas kitas žino, kas kur kaip ir kodėl turi augti. Ir mes visai netrokštame jai pabadyti įrodyti, kad suprantame daugiau 🙂
    Tos kažkokios drugelių rūšys – tai gencijoninis melsvys, saugomas visoje Europoje. Jo vystymosi ciklui būtinas augalas – melsvasis gencijonas – toje vietoje augo (dabar sparčiai nyksta), nes pievos buvo šienaujamos ir ganomos. Dabar tiems gražiai mėlynai žydintiems augalams ten jau per maža saulės šviesos, juos stelbia kitos aukštaūgės žolės. Žinoma, tas drugelis ten atsirado, nes apylinkės buvo modifikuojamos žmogaus veikla, jam ten gyventi susidarė puikios sąlygos. Kaimui išnykus, sąlygos pasikeitė, vienos rūšys ėmė išstumti kitas, silpnesnės natūraliai ėmė nykti.

    Kadangi apsisprendėme ten kurtis, žmonės grįš į tą slėnį, ir sąlygos vėl pasikeis. Atsiras kaimas. Takeliai. Sodai, bitės ir obelys. Nekirsime to, ką jau randame atėję, tiesiog kursimės bandydami kuo mažiau pakenkti ir sau, ir kitoms gyvoms būtybėms.

    Kai tik viskas šiek tiek susigulės ir atšils orai, būtinai Jus pasikviesime, Laimi. Bus be galo įdomu ir naudinga perimti jūsų patirtį.

    • 2013-02-13 12:31

      Ačiū už supratimą. 🙂

      Pas mus apylinkėse auga melsvasis gencijonas. Ir jį taip pat po truputį jau šešėliuoja pušys, kiti medeliai ir krūmai. Užšešėliuotus augalus galima parsinešti į savo sklypą ir pasodinti saulėtoje vietoje. Sodyboje nebūna vien miškas. Būna palikta ir atvirų vietų. Netgi nieko nedarant gencijonas pats su visais drugeliais turėtų numigruoti iš šešėliuotų vietų į atviras.

  7. A
    2013-03-08 17:16

    Sveiki, jeigu dar galimybės yra, atrašykite į paklausimą..

  8. Donatas
    2013-03-15 10:37

    Sveiki parasiau jums laiskely. Laukiu atsakymo.

  9. K.
    2013-04-02 09:03

    Sveiki visi, sklypo laisvo jau nebėra, tačiau ačiū visiems besidomintiems… Ir atsiprašome, jei kam dar neatrašėm – per visus rupescius ne taip daznai pasta pasitikriname..

  10. Arunas
    2015-11-02 07:56

    Sklypas parduotas,skelbimas nebegalioja.

  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: